nuvyti

1 nuvýti, nùveja, nuvìjo tr. Š; N 1. vejant, genant priversti nueiti, nuginti, nuvaryti: Basa kiaules in Kamantinį [ežerą] per sniegelį nuvijaũ Dglš. | refl. tr.: Kur jis nusivìjo tuos ančiukus? Jrb. Kad nusìveja [vilkai] laukan, cap – i papjauna kumelukelį Ml. 2. Vlkv nuginti, nuvaryti šalin: Nuvýk šunį laukan! NdŽ. Karvės net bliaudamos vilką nuvìjo Klt. Nuvìjo [vaikus] nuo mūsų vyšnių Skp. Vištos nùveja tuos mažiukus [viščiukus] nuo lovio – turì dabot Jrb. Nebrėka ta pelėda, pavargau, kol aš aną nùvijau Trk. Iš javų, ka papjudai, tai nùveji stirnas dideles Sdb. Buvo daug riksmo ir triukšmo, bet pagaliau nelabąjį užpuoliką (stirniną) pavyko nuvyti į mišką T.Ivan. Ateik, saulyte, su pyragu, nuvyk debesėlį su botagu LTR(Sv). Nuvijo in Galdapę lenkus Kč. | prk.: Vieną bėdą nuveji, kita atbilda J.Marcin. ^ Didelis vagis mažesnius nuveja KrvP(Ps). Atbėga ponaitis raudonom kelnelėm: nuvýkit vištas, šunų nebijau (sliekas) JT290. Atbėgo nuogi basi, pagavo kikimiki, nuvijo kamantininkai (atėjo vilkai, pagavo ožką, nuvijo piemenys) ST435. | refl. tr.: Musės nuo nosies negalì nusivýt Dg. 3. refl. tr. Š nubėgti paskui, stengiantis priartėti: Šuo nusìveja kiškį per laukus NdŽ. Tas kiaulis (šernas) nusvìjo šunį Pb. Vijos vijos – nusvìjo ir toliau šitą spietį Smal. Garsiai auksėdami, šunys per kaimą nusivijo lapę P.Cvir. Tos angys mislio[jo], kad tai jų vainikas ir nusivijo paskui tą ryšiuką BsPIV290(Brt). Jis vijęs kai padūkęs, rasi ik svieto krašto nusivìjęs [draugus] Jrk19. 4. refl. vejantis nuvykti (paskui): Paskui berną nusvìjo net Sibiriun Ml. | Mama mano džiova mirė, ir tėtė paskui mamą nusivìjo Snt. ^ Nesivyk, kad laidoja numirėlį, greit ir pats nusivysi Pnd. 5. prk. pašalinti, panaikinti būklę, būseną, nuvaryti: Na ką, badą jau nuvijai, kad nebevalgai? Grž. Tai va, alkį jau nuvijaũ Mrj. Valgyk išgėręs, kartumą nuvýsi Srv. Kelis kartus bandė nuvyti nuo savęs miegą, bet galų gale užmigo ant tos pačios senelės kanapos J.Balč. Kiek valgė, kiek ne – bet tik norą nuvìjo Sml. Leisk jį pasilakstyt: tegu jis tą norą nuvìs ir daugiau nebelįs tau į akis Pg. Ir išėjo mergelė su paukštužėliais pakalbėtų, nuo jaunos širdelės liūdesį nuvytų V.Krėv. Norėdamas nuvyti šią mintį, keistą viziją, jisai net ranka perbraukė atskleistus klasės žurnalo puslapius J.Mik. O kad jau visą apmaudą ant jos nuvijo, tada tolyn jau gražiai gyveno BsPIV208 (Brt). Ji an savo vyro piktumą nuvìjo Mrj. Su kuom supyko, in ko zlastį nùveja Dglš. Valandėlę, širdį nuvydamas, Joškus dar neva barėsi, bet pagaliau ir jis sutiko su Mauškaus žodžiais V.Piet. Orų jo veidą amžis raukais pamargino, laikas nudažė plaukus baltai ir nuo veido nuvijo skaistumą V.Piet. | refl. tr.: Negaliu miego nusivýt, miegu ir miegu Vlkv. Nuolat sergu, negaliu ligų nusivýt nuo savęs Mrj. Susėdo jie už stalo, pasipjaustė lašinių, užbėrė pipirais ir nusivijo alkį nuo savęs A.Vaičiul. 6. prk. vejant labai nuvarginti, nuvaryti: Bene iš šliūbo važiavai, kad arklį tep nuvijaĩ? (juok.) Lš. ║ nusilpninti: Kas gi iš mūsų šiandien nenuvýtas? Rm.

◊ kìškį nuvýti prigauti merginą, įtaisyti vaiką: Anas tik kiškį nuvìjo dukteriai, ir visa LKKXIII127(Grv).

\ vyti; antvyti; apvyti; atvyti; davyti; įvyti; paanvytis; išvyti; nuvyti; pavyti; parvyti; pervyti; pravyti; privyti; suvyti; užvyti